6 diena
Šios dienos lankytini objektai
Trijų valstybių sankirta
Lenkijos - Lietuvos - Rusijos trijų sienų sankirta yra už 3 kilometrų į pietus nuo Vištyčio ežero. 1422 metų rugsėjo 27 dieną Melno sutartimi buvo įteisinta siena tarp Lietuvos-Lenkijos valstybės ir Rytprūsių, tuo pačiu nustatytas ir sankirtos taškas. Vėliau jis pasidarė nebereikalingas, nes Lenkija ir Lietuva įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Tarpukariu Lietuvos-Lenkijos siena nebuvo demarkuota, taigi ir sankirtos taškas oficialiai nebuvo įteisintas. Dabartinė sankirta buvo nustatyta Vilniuje trišaliu susitarimu 2005 m. spalio 27 d.
Patogiausiai šis taškas privažiuojamas iš Lenkijos pusės.
Kačergų kalnas
Kačergų kalnas (aukštis – 225 m) stūkso pačiame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Čia pat yra apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabūs Lietuvos ir Lenkijos kraštovaizdžiai. Galima pamatyti 5 parapijų bažnyčių bokštus – Liubavo, Jelenavo, Vižainio, Akmenynų ir Gražikų, bei Šešupę, kertančią demarkacijos liniją. Yra sukurta legenda apie mergelę Kačergą, kuri saugo akmenį, esantį kalvoje. Po juo šaltinis, maitinantis apylinkių upelius. Sovietmečiu ant kalno pastatytas bokštas tarnavo pasienio apžvalgai.
Piliakalnių piliakalnis
Piliakalnių piliakalnis – tai buvusi V – XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia buvo kunigaikščio Margirio pilis. Netoli piliakalnio esantis Margų ir Pelenių kaimai bei kai kurie kiti faktai leidžia daryti prielaidą, kad taip ir yra. Piliakalniui apsaugoti nuo neigiamos turistų įtakos įrengtas lankymo takas ir poilsiavietė.
Marijampolės geležinkelio stotis
Pagal Edmundo Alfonso Fryko projektą geležinkelio stotis iškilo 1925 m. Marijampolės traukinių stotis savo puošnumu ir įstabumu traukia kiekvieno praeivio akį, kadangi tai vienas iš gražiausių ir didelę architektūrinę vertę turinčių pastatų mieste. 1925-09-01, stoties atidarymo dieną, Edmundo Alfonso Fryko projektuotas pastatas pasižymėjo įdomiu dekoru ir buvo sukurtas imituojant
ankstyvojo moderno stilistiką. Stoties architektūroje modernizmą atspindi fasadų dekoras (aptakių formų atikai ir frontonai, langus juosiančios juostos bei interjerų apdaila), tad geležinkelio stotis, kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu, yra originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje
Žuvinto ežero gamtos takas
Pusketvirto šimto metrų ilgio liepte pavasarį ir vasarą girdisi didžiųjų baublių baubimas, ūsuotųjų zylių, remezų, kitų nendrynų paukščių balsai. Liepto gale esančiame bokštelyje galėsite stebėti ežere gyvenančias ir migruojančias paukščių rūšis. Takas įrengtas gamtiniame rezervate, todėl be atskiro leidimo jame galima lankytis nuo 8 iki 20 val.
Jotvingių kiemas
Greta unikalių gamtos kūrinių čia savo vietą rado šio krašto istorijos simboliai – karo laikų sviedinių tūtos, etnografiniai buities reikmenys, nuo valstybės sienos atgabenti jau nebenaudojami pasienio stulpai, atspindintys epochos peripetijas ir skaudžią praeitį.
Prelomčiškės piliakalnis
Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių. Prelomciškių piliakalnį, kaip ir kitus parke esančius piliakalnius, supylė jotvingiai – artima lietuviams baltų gentis. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad piliakalnio papėdėje būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis žmonėms tarnavo nuo I tūkstantmečio iki XIII a. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai į plačią Dzūkijos jūrą – Dusią.
Liškiavos vienuolyno ansamblis
1697 m. balandžio 22 d. Vladislovas Jurgis Kosyla su žmona Kristina visus savo turtus testamentu užrašė dominikonų vienuolynui, kad šis melstųsi už mirusį vienintelį sūnų Florijoną ir už jį patį su žmona. Pasitaręs su Seinų dominikonais, Vladislovas Jurgis Kosyla nutarė Liškiavoje įsteigti naują dominikonų vienuolyną ir pastatyti Švč. Trejybės garbei skirtą bažnyčią. Testamentą 1699 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas I.
Liškiavos piliakalnis
Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už Bažnyčios (Alkakalnio) kalno. Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai: I tūkst. pirmos pusės vidurio, II tūkst. pradžios ir XIV a. pradžios, kai apleistame piliakalnyje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta.
Velnio akmuo
Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito
Nakvynės vieta. Zervynos
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis.
