7 diena
Šios dienos lankytini objektai
Ūlos akis ir atodanga
Sakoma, kad šaltinio vanduo skaidrus, kaip ašara nors jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau mangano ir dukart daugiau geležies, palyginti su geriamo vandens standartu. Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu, kiek pavingiuoja lygia greta su Ūlos upe, tada, pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį vartoja gėrimui, mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei
Merkinės piramidė
Nutviekstas saulės Dzūkijos miškų apsupty spindi stiklinis kupolas. Kupolo viduje stovi trišonė aliuminio piramidė, o joje – du unikalaus lydinio kryžiai, kurie koncentruoja bei perteikia subtiliąją energiją. Jau keletą dešimtmečių žmonės gausiai lankosi Merkinės piramidės erdvėje, maldos ir meditacijos metu pasisemia jėgų, atgauna dvasinę pusiausvyrą, džiaugiasi pagerėjusia fizine sveikata
Dievų parkas
„Dievų parkas“ tai miško poilsiavietė su medinėmis skulptūromis įrengta miške netoli Kamorūnų kaimo
Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai
Nuo XV a. iki XVIII a. pab. Jašiūnų dvarą valdė Radvilos.[2] XIX a. pradžioje iš nusigyvenusių Radvilų dvarą nupirko Ignotas Balinskis. Kai 1820 m. jo sūnus Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, čia apsigyveno ir Sniadeckiai.
Dvaro rūmai pastatyti per 1824–1828 m. Sniadeckių iniciatyva, vėlyvojo klasicizmo stiliumi su romantizmo bruožais (projekto autorius – Karolis Podčašinskis).
Norviliškių pilis
Teigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVII a. pradžioje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, pirklys bei karys iš Marienburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje
Vilkyškių dvaras
1905 m. dvare gyveno 154 asmenų, bet nei vieno lietuvio. Kitokia situacija Vilkyškių miestelyje – čia 45,5 proc. gyventojų sudarė lietuviai. Kaip ir visi kiti Mažosios Lietuvos dvarai šis dvaras nuo Didžiosios Lietuvos dvarų skyrėsi. Tai nebuvo didikų rezidencija, dvaras daugiau buvo skirtas ūkiniams reikalams. Iki šių dienų išlikusi dvaro sodyba, senosios smuklės pastatas, raudonų plytų arklidės, tarnautojų namas, grūdų svirną su medinėmis langinėmis
Juozapinės kalnas
292,90 m virš jūros lygio Juozapinės kalva ilgai buvo laikoma aukščiausiu Lietuvos tašku. Bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojas (293,84 m) ir antroje vietoje Kruopynės (Žybartonių arba Arklėnų) kalnas (293,65 m). 1990 m. ant kalno pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui
Juozapinės apžvalgos bokštas
Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.
FINIŠAS! Medininkai
Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.
